Accessibility Page Navigation
Style sheets must be enabled to view this page as it was intended.
The Royal College of Psychiatrists Improving the lives of people with mental illness

 

 

Nerimas, panika ir fobijos (didelės baimės): esminiai faktai

 

Anxiety, Panic and Phobias: key facts

 

Kas yra nerimas?

Nerimas yra normalus žmogaus baimės jausmas, kurį mes visi išgyvename, susidūrus su grąsinimais ar sunkiomis situacijomis.  Buvimas budriems ir turint  susitvarkymo motyvaciją su problemomis gali mums padėti išvengti sudėtingų situacijų.  Tačiau labai stiprūs nerimo pojūčiai gali mus sustabdyti daryti tai, ko mes norime.  Šiuo atveju panika jau tampa sutrikimu.  Nerimo ir baimės sutrikimai kai kuriais gyvenimo momentais paveikia vieną žmogų iš dešimties.

 

Kas yra panika?

Tai yra staigus ir netikėtas panikos priepuolis, sukeliantis norą pasišalinti iš jaudinančios situacijos.

 

Kas yra fobija?

Fobija yra didelė baimė ypatingos situacijos ar nepavojingų aplinkybių, kai daugumai žmonių tai nesukelia rūpesčių.

 

Kas sukelia nerimą, paniką ir fobijas?

  • Genai

Kai kurie iš mūsų ęsame gimę daugiau neramūs negu kiti.  Tyrimai parodė, kad šios problemos gali būti genetiškai paveldėtos.  Kai kurie iš mūsų, nesantys natūraliai nerimaujantys, galime pradėti nerimauti ęsant atitinkamam spaudimui.

  • Aplinkybės

Kartais būna aišku, kas verčia jus nerimauti.  Nerimas išnyksta, išnykus problemoms.  Tačiau, nerimas gali tęstis ilgą laiką po įvykio ęsant kai kurioms grėsmingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, mašinos ar traukinio avarijos, gaisrai.  Jūs galite jaustis nervingi ir nerimauti mėnesiais ar metais po atsitikimo, net nenukentėjus fiziškai.  Tai vadinama potrauminiu streso sutrikimu (Post-traumatic Stress Disorder).

  • Narkotikai

Visi nelegalūs narkotikai, tokie kaip amfetaminai, LSD ar “ekstazy”, gali jums sukelti nerimą.  Kai kuriems žmonėms nerimui sukelti pakanka net kavos kofeino.

  • Gyvenimiška patirtis

Nemalonūs patyrimai praeityje, dideli gyvenimo pasikeitimai einamuoju momentu, tokie kaip nėštumas, darbo keitimas ar jo praradimas bei kėlimasis į kitą gyvenamą vietą gali sukelti šiuos pojūčius.

Kokie yra nerimo pojūčiai?

  • Emociniai: visą laiką jaučiatės susijaudinę, nuvargę, esate irzlūs, blogai miegate ir nesugebate susikoncentruoti.
  • Fiziniai: padidėja širdies plakimas, prakaituojate, įsitempia raumenys ir atsiranda skausmai, drebate, sunkiai kvėpuojate, svaigsta galva, apima silpnumas, sutrinka virškinimas ir viduriuojate.

Jeigu jūs jau ęsate neramus, jūs galite jaudintis, kad šie simptomai yra rimto susirgimo požymiai ir taip galite šiuos simptomus dar labiau sustiprinti.

Kokie yra panikos pojūčiai?

Panika pasireiškia staigiu ir nenugalimu baimės jausmu bei kontrolės praradimu.  Jūsų kvėpavimas padažnėja, jaučiate širdies plakimus, prakaituojate ir jaučiate mirties baimę.  Jūs pasišalinate iš ęsamos situacijos kuo greičiau.

Kokie yra fobijos pojūčiai?

Jūs jaučiate stiprius nerimo pojūčius tam tikromis gąsdinančiomis situacijomis.  Jeigu jūs turite fobiją šunims, jūs jausitės sunerimę ęsant šalia jų, bet kitais momentais jausitės kuo puikiausiai.  Jūs stengiatės išvengti tokių situacijų, kurios priverčia jus nerimauti, bet laikui bėgant, fobiją tai tik sustiprina.  Tai gali reikšti, kad jūsų gyvenime vis labiau pradeda dominuoti atsargumo priemonės, kurias jūs turite taikyti, norėdami išvengti tokių situacijų.  Jūs dažniausiai suprantate, kad tikrų pavojų nėra ir netgi galite kvailai jaustis dėl savo fobijos, bet vis tiek jų kontroliuoti nebegalite.

 

… jūs taip pat galite jausti depresiją

Nerimas ir panika yra dažnai lydimi depresijos pojūčių, kada jūs jaučiatės liūdni, prarandate apetitą bei matote niūrią ir beviltišką ateitį.

Kokia įmanoma pagalba?

Jūs galite išmokti atpalaiduojančių technikų grupiniuose užsiėmimuose arba būti apmokinti profesionalo, ar patys išmokti, vadovaudamiesi knygomis, audio bei video medžiaga (žiūrėkite mūsų pagrindinį informacinį lapelį anglų kalba) .  Reguliari praktika jums padės lengvai šiuos pratimus atlikti kriziniais momentais.  Taip pat gali padėti savipagalbai skirtos knygos ir video, pagrįstos kognityvine terapija.

 

Perkalbėkite tai:

Jūs gal nenorite kalbėti su savo šeimos nariais apie savo fobiją ar nerimo jausmus, bet tai gali padėti.  Pabandykite pakalbėti su draugu ar giminaičiu, kuriais jūs pasitikite ir kurie yra geri klausytojai.  Gali būti, kad jie patys yra turėję tokių pačių problemų, o gal žino, kas jas turi.

 

Savipagalbos grupės:

Kalbantis su žmonėmis, turinčiais panašių problemų, gali būti paprasčiau, nes jie supras jūsų išgyvenimus.  Jie gali patarti  pagalbos būdus.  Šios grupės gali koncentruotis nerimu ar fobijomis, arba kitomis problemomis, pavyzdžiui, moterų grupės, tėvų grupės, kurie palaidojo savo vaikus, atlaikiusių įžeidinėjimus grupės.

Psichoterapija

Tai yra daugiau intensyvus kalbėjimo gydymo būdas, kuris gali jums padėti suprasti ir kontroliuoti jūsų nerimus.  Gydymas gali būti atliekamas grupėse arba individualiai.  Užsiėmimai dažniausiai vyksta kartą per savaitę ir trunka keletą savaičių ar mėnesių.

Medikamentai

  • Trankvilizatoriai (psichotropiniai vaistai)

Tai yra benzodiazepino tipo vaistai - benzodiazepinai yra raminantys medikamentai (kaip dauguma tablečių miegui).  Jie yra labai efektyvūs, bet yra priprantimas, net panaudojus tik keturias savaites.  Juos reikėtų vartoti  ne ilgaiu kaip 2 savaites.

 

  • Antidepresantai

Jie gerai gydo nerimą.  Tačiau, jie pradeda veikti tik praėjus 2-4 savaitėms nuo vartojimo pradžios ir kai kurie gali sukelti šleikštulį, mieguistumą, galvos svaigimą, burnos  gleivinės džiūvimą ir vidurių užkietėjimą.  Daugiau informacijos apie antidepresantus rasite čia.

 

  • Beta blokatoriai

Dažniausiai jie yra vartojami kraujospūdžiui gydyti, bet jų mažos dozės gali būti naudojamos nerimo sukeltam fiziniam drebuliui kontroliuoti.

Savipagalbos organizacijos

Anxiety UK

Ši labdaringa organizacija buvo įkurta prieš 30 metų asmens, kuris kentėjo nuo agorafobijos ir yra skirta tiems, kas turi nerimo sutrikimų. Pagalbos telefono numeris: 08444 775 774

 

British Association for Behavioural and Cognitive Psychotherapies (BABCP)

Britanijos Kognityvinės ir Elgesio Terapijos Sąjunga turi Jungtinės Karalystės akredituotų terapeutų registrą.

 

No Panic

Ši organizacija teikia paramą kenčiantiems nuo panikos priepuolių, fobijų, obsesinio kompulsinio sutrikimo, bendro nerimo sutrikimo ir trankvilizatorių pripratimo simptomų.

 

Tolimesniam skaitymui

Overcoming worry:  A self-help guide using cognitive behavioural techniques. Autoriai: Kevin Meares ir Mark Freeston. Išleido: Constable & Robinson, Londonas, 2008.

 

Overcoming anxiety: a five Areas Approach. Autorius: Chris Williams. Išleido: Hodder Arnold, Londonas, 2003.

 

Stories and analogies in Cognitive Behaviour Therapy. Autorius: Paul Blenkiron. Išleido: WileyBlackwell, 2010.

 

Anxiety: Your questions answered. Autorius: Trevor Turner. Išleido: Churchill Livingstone, 2003.

Nemokami internetiniai Kognityvinės ir Elgesio Terapijos šaltiniai

Šis nemokamas internetinis gyvenimo įgūdžių kursas yra skirtas žmonėms, apimties sielvarto ir jų slaugytojams.  Šis kursas padeda suvokti kodėl jūs taip jaučiatės ir padeda pakeisti jūsų mąstymą, veiklą, miegą ir santykius. 

 

Tiktai jūsų šeimos gydytojas Anglijoje ir Velse gali paskirti nemokamą naudojimąsi šiuo tinklalapiu. 

 

 

St Andrews Healthcare

Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv. Andriaus psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka.

 

© Rugpjūtis 2012. Karališkoji Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas, atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas iš Head of Publications norint reprodukuoti šį informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama turėti tiesiogią nuorodą.

Charity registration number in England and Wales 228636 and in Scotland (SC038369)

 

Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus. Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.

feedback formfeedback form

Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk

Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.

Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.

 

Šis informacinis lapelis yra:

Visiškai sutinku

Sutinku

Esu neutralus

Nesutinku

Visiškai nesutinku

  Strongly AgreeStrongly Agree Agree Neutral Disagree Strongly DisagreeStrongly Disagree
Lengvai skaitomas
           
Naudingas
           
Pagarbus, neiššaukiantis
           
Gerai pateiktas
           

Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):

Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):



 

Login
Make a Donation