Potrauminis streso
sutrikimas: esminiai faktai
Post-traumatic Stress
Disorder: Key facts
Kas yra potrauminis streso sutrikimas?
Kiekvienas iš mūsų galime išgyventi netikėtą
trauminį įvykį, kuris yra neįveikiamas, gąsdinantis, keliantis
gyvybei pavojų (jums ar kitiems) ir virš mūsų kontrolės ribų.
Tai gali būti:
- sužinojus rimtos ligos diagnozę,
- patiriant (ar matant) rimtą avariją,
- netikėta trauma ar kažkieno tai smurtinė mirtis,
- būti paimtam įkaitu,
- būnant karo kaliniu.
Daugeliui žmonių tokie įvykiai sukelia
sielvartą ir jo simptomai gali tęstis iki 6 savaičių.
Daugelis žmonių įveikia juos be jokios pagalbos, bet 1 iš 3 žmonių
išgyvena šiuos simptomus daugelį mėnesių ar metų. Tai jau yra
potrauminis streso sutrikimas.
Mažiau dramatiškos, bet ilgiau besitęsiančios
traumos gali sukelti panašią įtaką. Tam priklauso
besitęsiantis psichologinis spaudimas ar seksualinė prievarta
namuose, nepagarbus elgesys kalėjimuose ir kankinimas.
Kada prasideda potrauminis stresas?
Dažniausiai simptomai pasireiškia 6 mėnesių
laikotarpyje, bet kartais gali pasireikšti ir praėjus kelioms
savaitėms po traumos.
Jutimai, esant potrauminio streso
sutrikimui
Po trauminio įvykio jūs galite jaustis
ištiktas nelaimės, prislėgtos nuotaikos, neramūs, jaustis kalti ir
būti pikti. Potrauminio streso sutrikimo metu jūs taip pat
galite:
- būti kamuojamas praeities įvykių ir sapnuoti košmarus: jūs vėl
ir vėl pergyvenate įvykį savo mintyse;
- nustoti galvoti apie tai, kas įvyko, tačiau jausitės prislėgti,
stengdamiesi būti visą laiką užimti ir stengiatės išvengti bet ko,
ar sutikti ką nors, kas galėtų priminti jums apie įvykį;
- būti “budėjimo” būsenoje: jūs visą laiką esate budrus, negalite
atsipalaiduoti, jaučiate nerimą ir kamuoja nemiga;
- turėti fizinius simptomus, tokius kaip ilgalaikius ar
trumpalaikius skausmus, viduriavimą, nereguliarų širdies plakimą,
galvos skausmus, panikos ir baimės jausmus, depresiją;
- pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar naudoti narkotikus
(įskaitant nuskausminančius vaistus).
Kodėl atsiranda potrauminis streso
sutrikimas?
Yra galimos kelios priežastys:
Psichologinės
- Aiškūs atmintini įvykiai po šoko gali padėti suprasti, kas
atsitiko ir pagelbėti jums visa tai pergyventi.
- Prisiminimai priverčia jus galvoti apie tai, kas
atsitiko. Jūs galite nuspręsti, kaip elgtis kitą kartą, jeigu
tai vėl pasikartotų.
- Vengimas ir būnant priblokštam padeda jums nesijausti
pavargusiam ir nesielvartauti, prisimenant traumą. Tai padeda
sumažinti prisiminimų skaičių iki suvaldomo lygmens.
- Pastoviai “budėti” reiškia, kad jūs galite greitai veikti jeigu
atsitiks kita kritinė situacija. Tai gali jums suteikti
reikiamų jėgų išgyvenamumui.
Fiziologinės
- Ryškūs prisiminimai to, kas įvyko, palaiko jūsų aukštą
adrenalino kiekį. Jūs jausitės įsitempę, susierzinę ir
nesugebėsite atsipalaiduoti ar gerai miegoti.
- Hipokampas yra smegenų dalis, kuri apdoroja atsiminimus.
Potrauminio streso sutrikimo atveju dideli kiekiai streso hormonų
(kaip adrenalinas) gali sustabdyti šios smegenų dalies įvykio
apdorojimą, sukeliant pastovius prisiminimus apie pergyventą įvykį
ir sapnuojant košmariškus sapnus.
Potrauminio streso sutrikimo įveikimas
Pabandykite sugrįžti prie savo kasdieninio
gyvenimo. Pasikalbėkite apie tai kas jums atsitiko su tuo
žmogum, kuriuo jūs pasitikite ir pabandykite atpalaiduojančius
pratimus. Reguliariai valgykite, mankštinkitės ir praleiskite
laiką su šeima ir draugais. Pabandykite vėl aplankyti
trauminio įvykio vietą. Atsargiai vairuokite, nes yra didesnė
tikimybė jums sukelti avariją, būnant tokioje būsenoje.
Pasikalbėkite su savo gydytoju ir nepraraskite vilčių.
Nesmerkite savęs ir nesitikėkite per daug iš
savęs. Potrauminio streso sutrikimo simptomai nėra silpnumo
ženklas. Jie yra normalių žmonių normali reakcija į
gąsdinančius pergyvenimus. Nevenkite kitų žmonių,
nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir daug nerūkykite, nepraleiskite
miego ir maisto.
Kas padeda?
Psichoterapija
Prisimenant įvykį, dar kartą jį išgyvenant ir
jį suprasminant, jūsų protas gali atlikti savo normalias funkcijas,
kad praeities įvykis nevargintų jūsų prisiminimais. Taip jūs
galėsite užsiimti kitais darbais.
Kognityvinė ir elgesio terapija – KET
(Cognitive Behavioural Therapy – CBT)
Ši terapija padeda jums kitaip galvoti apie
jūsų prisiminimus. Jie pradeda mažiau jus varginti ir įmanoma
susitvarkyti. Šios terapijos metu yra dažnai naudojama
relaksacija, kuri jums padės toleruoti trauminių įvykių prisiminų
sukeltą diskomfortą.
Akių judesių desensitizacija ir
perprogramavimas – AJDP (Eye Movement Desensitisation &
Reprocessing – EMDR)
Šios terapijos metu yra naudojami akių
judesiai, kurie padeda smegenims perdirbti nemalonius prisiminimus
ir suteikti prasmę trauminiam išgyvenimui.
Kalbėjimas su žmonių grupe,
kurie pergyveno tokius pačius ar panašius trauminius įvykius.
Grupinė terapija gali padėti
jums nesijausti vienišiems ar izoliuotiems.
Vaistai
Antidepresinės tabletės padės palengvinti
potrauminio streso simptomus bei atpalaiduos prislėgtą
nuotaiką. Jeigu antidepresantai padeda, juos reikėtų naudoti
apie 12 mėnesių. Norint nutraukti, būtina mažinti jų
dozę.
Jeigu jūs taip sielvartaujate, kad kamuoja
nemiga ar negalite aiškiai mąstyti, jums gali būti reikalingi
trankviliantai. Šiuos vaistus reikėtų vartoti ne ilgiau kaip
apie 10 dienų.
Kūno terapijos
Terapijos, tokios kaip fizioterapija ir
osteopatija, masažas, akupunktūra, refleksologija, jogos pratimai,
meditacija ir Tai Chi terapija gali padėti kontroliuoti jūsų kančią
ir sumažinti pastovios įtampos jausmą.
Kas veikia?
Atrodo, kad geriausiai padeda KET, AJDP ir
antidepresantai. Kitų psichoterapijos formų ir psichologinio
konsultavimo rezultatai yra daug silpnesni. Prieš vaistų
rekomendavimą traumoms gydyti turėtų būti pasiūlytos orientuotos
psichologinės terapijos (KET arba AJDP).
Kaip man žinoti, ar aš susitvarkiau su trauminiu
išgyvenimu?
Kai jūs galite:
- galvoti apie trauminį išgyvenimą nejaučiant sielvarto,
- nesijausti pastoviam pavojuje,
- apie tai negalvoti netinkamu metu.
Kuo aš galiu padėti žmogui, turinčiam potrauminio
streso sutrikimą?
Priminkite sau, kad tokie žmonės yra irzlūs ir
nervingi, nes iš dalies, kai kurie iš jų vis dar gali būti
trauminėje situacijoje. Duokite jiems laiko, kad jums
papasakotų apie tai, kas atsitiko. Klauskite bendrinius
klausimus ir jų nepertraukinėkite bei nepasakokite apie savo pačių
patirtį.
Internetiniai šaltiniai:
UK
Psychological Trauma Society
Ši draugija remia žinių skleidimo pagerinimą
apie trauminius įvykius, jų padarinius žmonėms ir jų bendruomenėms,
efektyvų saugos priemonių panaudojimą ir nepageidaujamų trauminio
įvykio padarinių gydymo būdus.
PILOTS (JAV Nacionalinio Centro duomenys
apie potrauminio streso sutrikimą)
Platina tarptautinią literatūrą apie
potrauminio streso sutrikimą.
David Baldwin’s Trauma Pages
website (Davido Baldwino tinklalapis apie
traumą)
Čia rasite naujausią informaciją apie traumą,
įskaitant vedamuosius straipsnius apie ją.
Tolimesniam skaitymui:
“Overcoming Traumatic Stress”.
Autoriai: Claudia Herbert ir Ann Westmore. Išleista: Constable
& Robinson.
Tai yra savipagalbos knyga paremta kognityvine
ir elgesio terapija. Joje rasite praktinių patarimų ir
pratimų, kaip rasti naujus ir efektyvius kelius susidorojant ir
įveikiant trauminį stresą.
Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv.
Andriaus psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono
labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka.
© Rugpjūtis 2012. Karališkoji
Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas,
atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol
Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra
gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas
iš Head of
Publications norint reprodukuoti šį
informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos
informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama
turėti tiesiogią nuorodą.
Charity registration number in England and Wales 228636 and in
Scotland (SC038369)
Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus.
Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ
kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.
Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk
Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.
Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.
Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):
Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):