Savęs žalojimas: esminiai
faktai
Self-harm: key
facts
1 iš 10 žmonių žalos save, perdozuodami
tabletes, pjaustydamiesi, degindami žaizdas, persidurdami ar
prarydami daiktus. Tai dažniau yra paplitę tarp jauno amžiaus
žmonių, moterų, homoseksualių ir biseksualių žmonių bei kai kuriose
subkultūrose. Kai kurie žmonės save žaloja reguliariai ir tai
gali tapti net įpročiu.
Kas priverčia žmones žaloti save?
Tai dažniausiai atsitinka būnant aukštoje
emocinėje būsenoje ar vidinėje sumaištyje. Tai gali būti
įžeidinėjimo pasekmė, jaučiantis prislėgtam, esant blogai nuomonei
apie save ar problemoms santykiuose. Jūs galite tai daryti,
nes manote, kad kiti žmonės nebesiklauso jūsų, jaučiate
beviltiškumą, esate izoliacijoje, jaučiatės vieniši, neturite
kontrolės, ar esate bejėgiai. Žmonės, kurie žaloja save,
dažniausiai yra patyrę patyčias vaikystėje.
Kaip tai priverčia jaustis?
Savęs žalojimas gali padėti
grąžinti kontolę ir sumažinti įtampą. Taigi, tai gali būti
“greita išeitis” esant blogoje nuotaikoje.
Ar yra kokia pagalba tokioje situacijoje?
Kalbėjimas
Kalbėjimas gali jums padėti jaustis mažiau
vienišam, daug aiškiau pamatyti savo problemas.
Savipagalbos grupės
Žmonės su panašiomis problemomis gali suteikti
pagalbą ir praktišką patarimą, ir tikėkite tuo ar ne, bet
pasidalinant savo problemomis grupėje, tikrai padeda.
Pagalba esant problemoms santykiuose
su kitais žmonėmis
Grupinė terapija gali pasiūlyti jums pagalbą
susitvarkyti turint sunkumų nesutariant su kitais žmonėmis.
Kalbėjimo terapija
Kognityvinė elgesio ar psichodinaminė
terapijos pagelbsti išspręsti problemas.
Kokia geriausia pagalba?
Visi šie gydymo būdai yra veiksmingi.
Kai kurie įrodymai konstatuoja, kad terapijos, orientuotos
problemoms spręsti, gali būti tinkamiausios.
Kas atsitiks, jeigu aš negausiu pagalbos?
1 iš 3 žmonių, kurie žaloja save, vėl tai
pakartos metų bėgyje. Žmonės, kurie save žaloja, turi 50
kartų didesnę galimybę nusižudyti. Ši rizika padidėja su
amžiumi ir yra didesnė vyrų tarpe. Pjaustymasis gali palikti
randus, sukelti nutirpimą ar paralyžių.
Kaip aš galiu sau padėti?
Kai jums norisi save žaloti:
Jeigu jūs galite išgyventi savo būseną nežalodami savęs, nuotaikos
paprastai praeis po keleto valandų. Jūs galite pasikalbėti su
kuo nors, išblaškyti save eidami pasivaikščioti, dainuoti ar
klausytis muzikos arba daryti bet ką kas yra įdomu ir nekenksminga
jums. Pabandykite atsipalaiduoti ir galvoti apie malonius
dalykus. Pabandykite kitokius būdus savo jausmams išreikšti,
tokius kaip: spauskite ledo gabalą savo delne (pasigaminkite ledų
iš raudonų sulčių tam, kad imituotų kraują, jeigu tai padeda), arba
pieškite raudonas linijas ant savo kūno. Suteikite sau
truputį “nekenksmingo skausmo”: valgykite aštrų čili pipirą ar
apsipilkite šaltu dušu. Sutelkite dėmesį pozityvioms
mintims. Būkite geras sau – supraskite tai. Rašykite
dienoraštį arba laišką paaiškindami kas darosi su jumis – niekas
kitas neprivalo tai pamatyti.
Kai būtinybė save žaloti
praėjo: Prisiminkite tuos momentus, kada jūs save žalojote
ir kas atsitiko (jeigu iš viso kas nors atsitiko).
Prisiminkite savo mintyse paskutinį momentą, kai jūs nenorėjote
žaloti savęs ir sekite įvykius savo mintyse kas sekė po to.
Kur jūs buvote, su kuo jūs buvote bei ką jūs jautėte?
Pabandykite išsiaiškinti, kodėl jūs pradėjote jaustis taip kaip
jautėtės. Ar jūsų savęs žalojimas suteikė jums išsigelbėjimo
ar palengvėjimo, o gal kontroliavimo jausmą? Pabandykite
išsiaiškinti ką dar būtų galima padaryti, kad jums suteiktų tokį
patį rezultatą nežalojant savęs. Pasidarykite garso įrašą
kalbėdami apie savo gerąsias puses ir kodėl jūs nenorite žaloti
savęs. Kada jūs jausitės blogai, klausykite savo įrašą, kad
jums primintų tas jūsų gerąsias savybes. Pasidarykite “krizės
planą”, ką daryti tuo metu, kai jūs blogai jaučiatės.
Aš nenoriu sustoti
Gerai, tačiau sumažinkite žalą. Jeigu
jūs pjaustotės, vartokite švarius peiliukus. Pabandykite
rasti kitokius būdus kenkti sau nežalojant savo kūno (žiūrėkite
auksčiau).
Jeigu jūs galite atsakyti TAIP į tris žemiau
išvardintus klausimus, gal būt vertėtų pabandyti sustoti?
- Ar yra mažiausiai bent du žmonės, kurie yra pasiruošę man
padėti sustoti?
- Ar aš turiu tokių draugų, pas kuriuos aš galėčiau nueiti, jeigu
man pasidarys labai blogai?
- Ar aš radau mažiausiai bent du saugius būdus, kurie gali
sumažinti išgyvenimus, kurie priverčia mane save žaloti?
- Ar aš tikrai galiu pasakyti sau, kad aš noriu nustoti daryti
sau žalą?
- Ar aš galiu sau pasakyti, kad aš TOLERUOSIU tuos jausmus, kurie
sukelia man norą save žaloti?
- Ar yra profesionalus žmogus, kuris gali paremti ir padėti
kritinėje situacijoje?
Jeigu aš kenkiu sau ir man reikalingas
gydymas?
Jūs turite teisę būti gydomi gydytojų ir
slaugytojų su paslaugumu ir pagarba greitosios pagalbos
skyriuje. Daugelyje tokių skyrių dirba psichiatrijos seselė
ar socialinis darbuotojas, kurie gali pasikalbėti su jumis.
Medicinos darbuotojai gali užduoti jums klausimus, kurie padės
nustatyti jūsų rizikos laipsnį.
Ką aš galiu padaryti, jeigu aš žinau tokį žmogų,
žalojantį save?
- Išklausykite juos nebūdami kritiški. Tai gali būti sunku,
jeigu jūs patys esate susijaudinę ar liūdni. Pabandykite
koncentruotis į jų problemas, o ne į savo jausmus, nors tai
sudėtinga.
- Pabandykite suprasti jų jausmus ir po to nukreipkite pokalbį
kita tema.
- Išsklaidykite savęs žalojimo paslaptį, padėdami jiems žiniomis
apie savęs žalojimą internete arba bibliotekoje.
- Padėkite jiems pakeisti jų nuomonę, kad savęs žalojimas tai
nėra begėdiška paslaptis, o tai yra sprendžiama problema.
Nedarykite
- Nebandykite būti jų terapeutu: jūs, kaip jų
draugas, turite pakankamai daug ką spręsti.
- Nelaukite, kad jie greitai sustos. Tai
yra sudėtinga ir užima daug laiko.
- Nebūkite pikti, pyktis tik pablogins jų
nuotaikas. Kalbėkite ramiai apie jums sukeltas
pasėkmes. Bet kuriuo atveju tai parodo, kaip daug jūs
rūpinatės jais.
- Nekovokite su jais, kai jie yra tokioje
būsenoje. Yra geriau pasitraukti prieš tai patarus ateiti ir
kalbėtis su jumis apie savo būseną, negu tai daryti pačiam.
- Nebandykite išgauti iš jų pažado, kad jie vėl
nekenks sau arba jiems statyti salygas nustoti tai daryti dėl to,
kad esate įtraukti į situaciją.
Savipagalba ir parama
Childline
(Vaikų linija)
Nemokamas paguogos telefonas jauniems žmonėms,
kuriuo galima gauti nemokamus konfidencialius patarimus apie
įvairias problemas.
Pagalbos telefono numeris: 0800 1111.
Samaritans
Tai nacionalinė organizacija, kuri siūlo
paramą esantiems kančioje ir turintiems minčių apie savižudybę ar
beviltiškumo jausmą ir nori su kuo nors pasikalbėti. Jūs
galite rasti vietinės organizacijos telefono numerį telefonų
knygoje.
Pagalbos telefono numeris Jungtinėje
Karalystėje: 08457 90 90 90; Airijoje: 1850 60 90 90; elektroninio
pašto adresas: jo@samaritans.org .
NHS Direct
Slaugytojai atsako į visus sveikatos klausimus
ir teikia konfidencialius patarimus.
Telefono numeris: 0845 4647 (veikia visą
parą).
The Silent Cry
(Tylus šauksmas)
Tai labdaringa organizacija, kuri padeda
žmonėms spręsti savęs žalojimo problemas tiek kenčiantiems, tiek
šeimos nariams ar partneriams.
Papildomam skaitymui
“The Scarred Soul: Understanding and Ending Self-inflicted Violence”.
Autorė: Tracy Alderman. Išleido: New Harbinger Publications.
“Healing the Hurt Within: understand self-injury and self-harm, and heal the emotional wounds”. Autorius:
Jan Sutton. Išleido: How To Books Ltd.
Detalesnei informacijai apie savęs
žalojimą žiūrėkite mūsų pagrindinį informacinį lapelį anglų
kalba.
- Original translation by: Mr Vidas Zelenius Cooling. Revised by:
Dr Lina Sakalauskaitė
.
Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv.
Andriaus psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono
labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka
© Rugpjūtis 2012. Karališkoji
Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas,
atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol
Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra
gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas
iš Head of
Publications norint reprodukuoti šį
informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos
informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama
turėti tiesiogią nuorodą.
Charity registration number in England and Wales 228636 and in
Scotland (SC038369)
Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus.
Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ
kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.
Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk
Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.
Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.
Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):
Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):