Accessibility Page Navigation
Style sheets must be enabled to view this page as it was intended.
The Royal College of Psychiatrists Improving the lives of people with mental illness

 

Savęs žalojimas: esminiai faktai

 

Self-harm: key facts

 

1 iš 10 žmonių žalos save, perdozuodami tabletes, pjaustydamiesi, degindami žaizdas, persidurdami ar prarydami daiktus.  Tai dažniau yra paplitę tarp jauno amžiaus žmonių, moterų, homoseksualių ir biseksualių žmonių bei kai kuriose subkultūrose.  Kai kurie žmonės save žaloja reguliariai ir tai gali tapti net įpročiu.

 

Kas priverčia žmones žaloti save?

Tai dažniausiai atsitinka būnant aukštoje emocinėje būsenoje ar vidinėje sumaištyje.  Tai gali būti įžeidinėjimo pasekmė, jaučiantis prislėgtam, esant blogai nuomonei apie save ar problemoms santykiuose.  Jūs galite tai daryti, nes manote, kad kiti žmonės nebesiklauso jūsų, jaučiate beviltiškumą, esate izoliacijoje, jaučiatės vieniši, neturite kontrolės, ar esate bejėgiai.  Žmonės, kurie žaloja save, dažniausiai yra patyrę patyčias vaikystėje.    

 

Kaip tai priverčia jaustis?

Savęs žalojimas gali padėti grąžinti kontolę ir sumažinti įtampą.  Taigi, tai gali būti “greita išeitis” esant blogoje nuotaikoje.

 

Ar yra kokia pagalba tokioje situacijoje?

Kalbėjimas

Kalbėjimas gali jums padėti jaustis mažiau vienišam, daug aiškiau pamatyti savo problemas.

 

Savipagalbos grupės

Žmonės su panašiomis problemomis gali suteikti pagalbą ir praktišką patarimą, ir tikėkite tuo ar ne, bet pasidalinant savo problemomis grupėje, tikrai padeda.

 

Pagalba esant problemoms santykiuose su kitais žmonėmis

Grupinė terapija gali pasiūlyti jums pagalbą susitvarkyti turint sunkumų nesutariant su kitais žmonėmis.

 

Kalbėjimo terapija

Kognityvinė elgesio ar psichodinaminė terapijos pagelbsti išspręsti problemas.

 

Kokia geriausia pagalba?

Visi šie gydymo būdai yra veiksmingi.  Kai kurie įrodymai konstatuoja, kad terapijos, orientuotos problemoms spręsti, gali būti tinkamiausios.

 

Kas atsitiks, jeigu aš negausiu pagalbos?

1 iš 3 žmonių, kurie žaloja save, vėl tai pakartos metų bėgyje.  Žmonės, kurie save žaloja, turi 50 kartų didesnę galimybę nusižudyti.  Ši rizika padidėja su amžiumi ir yra didesnė vyrų tarpe.  Pjaustymasis gali palikti randus, sukelti nutirpimą ar paralyžių.

 

Kaip aš galiu sau padėti?

Kai jums norisi save žaloti: Jeigu jūs galite išgyventi savo būseną nežalodami savęs, nuotaikos paprastai praeis po keleto valandų.  Jūs galite pasikalbėti su kuo nors, išblaškyti save eidami pasivaikščioti, dainuoti ar klausytis muzikos arba daryti bet ką kas yra įdomu ir nekenksminga jums.  Pabandykite atsipalaiduoti ir galvoti apie malonius dalykus.  Pabandykite kitokius būdus savo jausmams išreikšti, tokius kaip: spauskite ledo gabalą savo delne (pasigaminkite ledų iš raudonų sulčių tam, kad imituotų kraują, jeigu tai padeda), arba pieškite raudonas linijas ant savo kūno.  Suteikite sau truputį “nekenksmingo skausmo”: valgykite aštrų čili pipirą ar apsipilkite šaltu dušu.  Sutelkite dėmesį pozityvioms mintims.  Būkite geras sau – supraskite tai.  Rašykite dienoraštį arba laišką paaiškindami kas darosi su jumis – niekas kitas neprivalo tai pamatyti.

 

Kai būtinybė save žaloti praėjo: Prisiminkite tuos momentus, kada jūs save žalojote ir kas atsitiko (jeigu iš viso kas nors atsitiko).  Prisiminkite savo mintyse paskutinį momentą, kai jūs nenorėjote žaloti savęs ir sekite įvykius savo mintyse kas sekė po to.  Kur jūs buvote, su kuo jūs buvote bei ką jūs jautėte?  Pabandykite išsiaiškinti, kodėl jūs pradėjote jaustis taip kaip jautėtės.  Ar jūsų savęs žalojimas suteikė jums išsigelbėjimo ar palengvėjimo, o gal kontroliavimo jausmą?  Pabandykite išsiaiškinti ką dar būtų galima padaryti, kad jums suteiktų tokį patį rezultatą nežalojant savęs.  Pasidarykite garso įrašą kalbėdami apie savo gerąsias puses ir kodėl jūs nenorite žaloti savęs.  Kada jūs jausitės blogai, klausykite savo įrašą, kad jums primintų tas jūsų gerąsias savybes.  Pasidarykite “krizės planą”, ką daryti tuo metu, kai jūs blogai jaučiatės.  

 

Aš nenoriu sustoti

Gerai, tačiau sumažinkite žalą.  Jeigu jūs pjaustotės, vartokite švarius peiliukus.  Pabandykite rasti kitokius būdus kenkti sau nežalojant savo kūno (žiūrėkite auksčiau).

 

Jeigu jūs galite atsakyti TAIP į tris žemiau išvardintus klausimus, gal būt vertėtų pabandyti sustoti?

 

  • Ar yra mažiausiai bent du žmonės, kurie yra pasiruošę man padėti sustoti?
  • Ar aš turiu tokių draugų, pas kuriuos aš galėčiau nueiti, jeigu man pasidarys labai blogai?
  • Ar aš radau mažiausiai bent du saugius būdus, kurie gali sumažinti išgyvenimus, kurie priverčia mane save žaloti?
  • Ar aš tikrai galiu pasakyti sau, kad aš noriu nustoti daryti sau žalą?
  • Ar aš galiu sau pasakyti, kad aš TOLERUOSIU tuos jausmus, kurie sukelia man norą save žaloti?
  • Ar yra profesionalus žmogus, kuris gali paremti ir padėti kritinėje situacijoje?

Jeigu aš kenkiu sau ir man reikalingas gydymas?

Jūs turite teisę būti gydomi gydytojų ir slaugytojų su paslaugumu ir pagarba greitosios pagalbos skyriuje.  Daugelyje tokių skyrių dirba psichiatrijos seselė ar socialinis darbuotojas, kurie gali pasikalbėti su jumis.  Medicinos darbuotojai gali užduoti jums klausimus, kurie padės nustatyti jūsų rizikos laipsnį.

 

Ką aš galiu padaryti, jeigu aš žinau tokį žmogų, žalojantį save?

  • Išklausykite juos nebūdami kritiški.  Tai gali būti sunku, jeigu jūs patys esate susijaudinę ar liūdni.  Pabandykite koncentruotis į jų problemas, o ne į savo jausmus, nors tai sudėtinga.
  • Pabandykite suprasti jų jausmus ir po to nukreipkite pokalbį kita tema.
  • Išsklaidykite savęs žalojimo paslaptį, padėdami jiems žiniomis apie savęs žalojimą internete arba bibliotekoje.
  • Padėkite jiems pakeisti jų nuomonę, kad savęs žalojimas tai nėra begėdiška paslaptis, o tai yra sprendžiama problema.

Nedarykite

  • Nebandykite būti jų terapeutu: jūs, kaip jų draugas, turite pakankamai daug ką spręsti.
  • Nelaukite, kad jie  greitai sustos. Tai yra sudėtinga ir užima daug laiko.
  • Nebūkite pikti, pyktis tik pablogins jų nuotaikas.  Kalbėkite ramiai apie jums sukeltas pasėkmes.  Bet kuriuo atveju tai parodo, kaip daug jūs rūpinatės jais.
  • Nekovokite su jais, kai jie yra tokioje būsenoje.  Yra geriau pasitraukti prieš tai patarus ateiti ir kalbėtis su jumis apie savo būseną, negu tai daryti pačiam.
  • Nebandykite išgauti iš jų pažado, kad jie vėl nekenks sau arba jiems statyti salygas nustoti tai daryti dėl to, kad esate įtraukti į situaciją.

Savipagalba ir parama

Childline (Vaikų linija)

Nemokamas paguogos telefonas jauniems žmonėms, kuriuo galima gauti nemokamus konfidencialius patarimus apie įvairias problemas.

Pagalbos telefono numeris: 0800 1111.

Samaritans 

Tai nacionalinė organizacija, kuri siūlo paramą esantiems kančioje ir turintiems minčių apie savižudybę ar beviltiškumo jausmą ir nori su kuo nors pasikalbėti.  Jūs galite rasti vietinės organizacijos telefono numerį telefonų knygoje.

Pagalbos telefono numeris Jungtinėje Karalystėje: 08457 90 90 90; Airijoje: 1850 60 90 90; elektroninio pašto adresas: jo@samaritans.org .

 

NHS Direct

Slaugytojai atsako į visus sveikatos klausimus ir teikia konfidencialius patarimus.

Telefono numeris: 0845 4647 (veikia visą parą).

 

The Silent Cry (Tylus šauksmas)

Tai labdaringa organizacija, kuri padeda žmonėms spręsti savęs žalojimo problemas tiek kenčiantiems, tiek šeimos nariams ar partneriams.

 

Papildomam skaitymui

“The Scarred Soul: Understanding and Ending Self-inflicted Violence”. Autorė: Tracy Alderman. Išleido: New Harbinger Publications.

“Healing the Hurt Within: understand self-injury and self-harm, and heal the emotional wounds”.  Autorius: Jan Sutton. Išleido: How To Books Ltd.

 

Detalesnei informacijai apie savęs žalojimą žiūrėkite mūsų pagrindinį informacinį lapelį anglų kalba. 

 

  • Original translation by: Mr Vidas Zelenius Cooling. Revised by: Dr Lina Sakalauskaitė

 

.St Andrews Healthcare

Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv. Andriaus psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka

 

© Rugpjūtis 2012. Karališkoji Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas, atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas iš Head of Publications norint reprodukuoti šį informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama turėti tiesiogią nuorodą.

Charity registration number in England and Wales 228636 and in Scotland (SC038369)

 

Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus. Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.

feedback formfeedback form

Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk

Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.

Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.

 

Šis informacinis lapelis yra:

Visiškai sutinku

Sutinku

Esu neutralus

Nesutinku

Visiškai nesutinku

  Strongly AgreeStrongly Agree Agree Neutral Disagree Strongly DisagreeStrongly Disagree
Lengvai skaitomas
           
Naudingas
           
Pagarbus, neiššaukiantis
           
Gerai pateiktas
           

Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):

Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):



 

 

Login
Make a Donation