Accessibility Page Navigation
Style sheets must be enabled to view this page as it was intended.
The Royal College of Psychiatrists Improving the lives of people with mental illness

Šizofrenija: esminiai faktai

Schizophrenia: key facts

Kas yra šizofrenija?

Šizofrenija yra psichinis sutrikimas, kuris paveikia galvoseną, jausmus ir elgesį.  Jis dažniausiai prasideda būnant 15-35 metų ir apie 1 žmogus iš 100 per savo gyvenimą turės šį susirgimą.

 

Nors dažnai žodis “šizofrenija” yra asocijuojamas su smurtu masinės informacijos priemonėse, tačiau tai yra daugiau išimtis negu taisyklė.  Nukreipimas į ligoninę dažnai nėra būtinas ir daugelis žmonių su šizofrenija gyvens stabilų gyvenimą, dirbs ir turės partnerystės santykius.   

 

Kas sukelia šizofreniją?

Atrodo, kad šizofreniją sukelia kombinacija skirtingų faktorių, įskaitant genus, subtilų smegenų pažeidimą gimimo metu ar virusinės infekcijos nėštumo metu, bei įžeidinėjimai vaikystėje.  Jaunuolių tarpe kanapės ar nelegalių narkotikų (“ekstazy”, LSD, amfetaminai ir heroinas (crack)) naudojimas tikriausiai gali sukelti šizofreniją.  Stresiniai įvykiai ir šeimyninės įtampos šizofreniją tik pablogina.

 

Kokie yra šizofrenijos simptomai?

“Pozityviems” simptomams priklauso:

 

  • Haliucinacijos: girdint, užuodžiant, jaučiant ar matant kažką tai, ko iš tikrųjų nėra.  Balso girdėjimas yra pati dažniausia problema.  Jis gali atrodyti labai realus.  Nors garsinės haliucinacijos gali būti malonios, tačiau dažniau jos būna grubios, kritiškos, įžeidžiančios ar erzinančios.
  • Iliuzijos: pilnai kažkuo tikint, nors kitiems jūsų idėjos atrodo keistos ir jie negali suprasti, kaip jūs patys galėjote tuo patikėti.
  • Apsunkintas mąstymas: jums sunku susikoncentruoti ir ęsate linkę pereiti nuo vienos idėjos prie kitos.  Kitiems žmonėms gali būti sunku jus suprasti.
  • Jaučiant būti kontroliuojamam: jūs galite jausti, kad jūsų mintys dingsta arba, kad jos nėra jūsų, arba, kad jūsų kūnas nepriklauso jums ir kažkas kitas jį kontroliuoja.

“Negatyviems” simptomams priklauso:

Susidomėjimo, energijos ir emocijų praradimas.  Jūs galite nesivarginti atsikelti iš lovos ar išeiti iš namų.  Jūs nesiimate atlikti kasdieninių darbų, tokių kaip rūbų priežiūra ir plovimas, tvarkymasis. Jūs galite jaustis nepatogiai su kitais žmonėmis.  Kai kurie žmonės girdi balsus be negatyvių simptomų.  Kiti turi iliuzijas be kitokių problemų.  Jeigu kas nors turi tik sujauktą mąstyseną ir negatyvius simptomus, tai problema gali būti metais neatpažinta.

 

Ar gydymas gali padėti?

Kuo anksčiau jūs gausite pagalbą, tuo geresnė bus ateities perspektyva ir rečiau bus reikalingas gydymas ligoninėje.

 

Antipsichotiniai vaistai

Jie padeda prislopinti bet kokias iliuzijas ir haliucinacijas.  Jie taip pat turėtų jums padėti aiškiau mąstyti ir geriau save prižiūrėti.  Jie gali kontroliuoti (bet neišgydyti) simptomus apie 4 žmonėms iš 5.  Vaistai geriausiai veikia jeigu jie vartojami pastoviai, net jeigu kurį tai laiką jūs jaučiatės ir geriau.

 

  • Senieji “tipiniai” antipsichotikai: Jie veikia sumažindami cheminio elemento dopamino, esančio smegenyse, veikimą.  Šie vaistai gali sukelti tokius šalutinius poveikius, kaip sukaustymą, drebulį, sulėtinti, neramumą, seksualinius sunkumus ir pagrinde burnos ir liežiuvio nepageidaujamus judesius.
  • Naujesnieji “atipiniai” antipsichotikai: Jie veikia į skirtingus smegenų cheminius elementus.  Yra mažiau tikimybės, kad šie vaistai sukels nepageidaujamus judesius, bet gali sukelti svorio prieaugį, diabetą, nuovargį ir seksualines problemas.

Psichologiniai gydymo būdai

  • Kognityvinė ir elgesio terapija (Cognitive Behavioural Therapy) gali jums padėti susigyventi su savo patyrimais ar net padėti išsiaiškinti, kas priverčia jus blogai jaustis.  Jūs tada galite atrasti naujus mąstymo ar elgesio būdus, kurie padės jums išlikti gerai besijaučiantiems.
  • Psichologinis konsultavimas (Counselling) gali jums padėti, jeigu jūs norite su kuo nors pasikalbėti arba jums reikalinga parama su kasdieninėmis gyvenimo problemomis.
  • Šeimos terapija gali padėti jums ir jūsų šeimos nariams geriau susitvarkyti su liga.  Šeimos nariai sesijų metu gali sužinoti apie sutrikimą, kaip gali pagelbėti sergančiam šizofrenija ir kaip spręsti kai kurias praktines problemas, kurios gali iškilti.  

Socialinė pagalba ir pasveikimas

  • Dienos centrai siūlo užsiėmimus, pataria apie mokymosi ir darbo galimybes, ir tai yra vieta, kur galima praleisti laiką su kitais žmonėmis.
  • Darbų projektai gali padėti jums sugrįžti atgal į darbą.
  • Meno terapijos padės jums išreikšti save.
  • Palaikomas apgyvendinimas.  Jo darbuotojai (pastoviai dirbantys ar ateinantys) gali pagelbėti su kasdieninėmis problemomis.
  • Bendruomenės psichikos sveikatos komandos vadovas gali padėti jums tiek pagelbėdamas su praktinėmis problemomis, vaistais, bei pritaikydamas kalbėjimo gydymo būdus.  Profesinis terapeutas gali jums padėti išlavinti gyvenimo, darbinius ir bendravimo įgūdžius.

Savipagalba

  • Išmokite atpažinti ženklus kada jūsų savijauta blogėja.  Tai gali būti esminiai dalykai tokie, kaip maisto atsargų nebuvimas, jaustis neramiam ar miego sutrikimas.  Tas, kuo jūs pasitikite, turėtų sugebėti įspėti jus matydami jūsų blogėjančią būklę.
  • Pasistenkite išvengti įtampos arba naudoti narkotikus ar alkoholį tam, kad geriau pasijustumėte.  Įsitikinkite, kad jūs galite užsiimti sau mėgstančiais dalykais.
  • Pasistenkite išlikti sveiki: gerai valgykite, nerūkykite ir sportuokite.

Padedant kam nors kitam

Gali būti sunku suprasti, kas vyksta.  Žmogus, kurį jūs pažįstate, pradeda elgtis kitaip, vengia kitų žmonių ir pasidaro mažiau aktyvus.  Jeigu jie turi iliuzines idėjas, jie ne visada kalba apie jas.  Jeigu jie girdi balsus, jie gali staiga nusigręžti nuo jūsų lyg tai kaip klausydamiesi balso.  Kada jūs kalbate su jais, jie gali mažai ką pasakyti arba gali būti sunku juos suprasti.

 

Žmogus, sergantis šizofrenija, gali būti daugiau jautresnis stresui.  Jūs privalomte bendraudami išlikti ramus ir argumentuoti.

 

Ar aš galiu pasikalbėti su psichinės sveikatos komanda?

Jeigu jūs slaugote savo giminaitį, jūs turėtumėte galimybę gauti informaciją iš sveikatos priežiūros profesionalų.  Jie gali patarti apie psichologinius gydymo būdus, vaistus ir jų šalutinius poveikius bei patarti, kaip pagerinti pasveikimą.  

 

Kita pagalba

 

Paranoid thoughts (paranoiškos mintys)

Ši internetinė svetainė skirta nieko nepagrįstai ar perdėtai baimei kitiems žmonėms.

 

Rethink Mental Illness

Ši labdaringa nacionalinė organizacija padeda žmonėms su bet kokia ūmia psichine liga bei jų šeimos nariams ir slaugytojams.

Pagalbos telefono numeris: 0300 5000 927.

 

Support in Mind Scotland (Pagalba protui, Škotija)

Ši organizacija dirba tam, kad pagerintų žmonių su rimtais psichiniais sutrikimais gerovę ir gyvenimo kokybę, įskaitant šeimos narius, slaugytojus ir pagalbininkus.

Telefono numeris: 0131 662 4359.

Fakso numeris: 0131 662 2289.

Elektroninio pašto adresas: info@supportinmindscotland.org.uk .

 

Mind

Ši organizacija platina įvairią literatūrą apie visus psichinės sveikatos aspektus.

Pagalbos telefono numeris: 0300 123 3392.

Elektroninio pašto adresas: info@mind.org.uk .

 

Saneline

Tai yra nacionalinis psichinės sveikatos paguodos telefonas, siūlantis emocionalią paramą ir praktinę informaciją žmonėms su psichine negalia bei jų šeimos nariams, slaugytojams ir sveikatos priežiūros profesionalams.

Pagalbos telefono numeris: 0845 767 8000 (skambinti nuo 13 valandos iki 23 valandos kiekvieną metų dieną).

 

Shine

Šioje internetinėje svetainėje paramą ras žmonės su psichinėmis ligomis Airijoje.

 

Papildomam skaitymui

“Fast Facts: Schizophrenia”

Autoriai: S. Lewis ir R. W. Buchanan.

 

“Living with schizophrenia”

Autoriai: N. Burton ir P. Davison.

 

 

St Andrews Healthcare

Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv. Andriaus psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka.

 

© Rugpjūtis 2012. Karališkoji Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas, atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas iš Head of Publications norint reprodukuoti šį informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama turėti tiesiogią nuorodą.

Charity registration number in England and Wales 228636 and in Scotland (SC038369)

 

Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus. Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.

feedback formfeedback form

Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk

Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.

Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.

 

Šis informacinis lapelis yra:

Visiškai sutinku

Sutinku

Esu neutralus

Nesutinku

Visiškai nesutinku

  Strongly AgreeStrongly Agree Agree Neutral Disagree Strongly DisagreeStrongly Disagree
Lengvai skaitomas
           
Naudingas
           
Pagarbus, neiššaukiantis
           
Gerai pateiktas
           

Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):

Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):



 

Login
Make a Donation