Nerimas, panika ir fobijos (didelės
baimės): esminiai faktai
Anxiety, Panic and
Phobias: key facts
Kas yra nerimas?
Nerimas yra normalus žmogaus baimės jausmas,
kurį mes visi išgyvename, susidūrus su grąsinimais ar sunkiomis
situacijomis. Buvimas budriems ir turint susitvarkymo
motyvaciją su problemomis gali mums padėti išvengti sudėtingų
situacijų. Tačiau labai stiprūs nerimo pojūčiai gali mus
sustabdyti daryti tai, ko mes norime. Šiuo atveju panika jau
tampa sutrikimu. Nerimo ir baimės sutrikimai kai kuriais
gyvenimo momentais paveikia vieną žmogų iš dešimties.
Kas yra panika?
Tai yra staigus ir netikėtas panikos
priepuolis, sukeliantis norą pasišalinti iš jaudinančios
situacijos.
Kas yra fobija?
Fobija yra didelė baimė ypatingos situacijos
ar nepavojingų aplinkybių, kai daugumai žmonių tai nesukelia
rūpesčių.
Kas sukelia nerimą, paniką ir fobijas?
Kai kurie iš mūsų ęsame gimę daugiau neramūs
negu kiti. Tyrimai parodė, kad šios problemos gali būti
genetiškai paveldėtos. Kai kurie iš mūsų, nesantys natūraliai
nerimaujantys, galime pradėti nerimauti ęsant atitinkamam
spaudimui.
Kartais būna aišku, kas verčia jus
nerimauti. Nerimas išnyksta, išnykus problemoms.
Tačiau, nerimas gali tęstis ilgą laiką po įvykio ęsant kai kurioms
grėsmingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, mašinos ar traukinio avarijos,
gaisrai. Jūs galite jaustis nervingi ir nerimauti mėnesiais
ar metais po atsitikimo, net nenukentėjus fiziškai. Tai
vadinama potrauminiu streso sutrikimu (Post-traumatic Stress
Disorder).
Visi nelegalūs narkotikai, tokie kaip
amfetaminai, LSD ar “ekstazy”, gali jums sukelti nerimą. Kai
kuriems žmonėms nerimui sukelti pakanka net kavos kofeino.
Nemalonūs patyrimai praeityje, dideli gyvenimo
pasikeitimai einamuoju momentu, tokie kaip nėštumas, darbo keitimas
ar jo praradimas bei kėlimasis į kitą gyvenamą vietą gali sukelti
šiuos pojūčius.
Kokie yra nerimo pojūčiai?
- Emociniai: visą laiką jaučiatės susijaudinę,
nuvargę, esate irzlūs, blogai miegate ir nesugebate
susikoncentruoti.
- Fiziniai: padidėja širdies plakimas,
prakaituojate, įsitempia raumenys ir atsiranda skausmai, drebate,
sunkiai kvėpuojate, svaigsta galva, apima silpnumas, sutrinka
virškinimas ir viduriuojate.
Jeigu jūs jau ęsate neramus, jūs galite
jaudintis, kad šie simptomai yra rimto susirgimo požymiai ir taip
galite šiuos simptomus dar labiau sustiprinti.
Kokie yra panikos pojūčiai?
Panika pasireiškia staigiu ir nenugalimu
baimės jausmu bei kontrolės praradimu. Jūsų kvėpavimas
padažnėja, jaučiate širdies plakimus, prakaituojate ir jaučiate
mirties baimę. Jūs pasišalinate iš ęsamos situacijos kuo
greičiau.
Kokie yra fobijos pojūčiai?
Jūs jaučiate stiprius nerimo pojūčius tam
tikromis gąsdinančiomis situacijomis. Jeigu jūs turite fobiją
šunims, jūs jausitės sunerimę ęsant šalia jų, bet kitais momentais
jausitės kuo puikiausiai. Jūs stengiatės išvengti tokių
situacijų, kurios priverčia jus nerimauti, bet laikui bėgant,
fobiją tai tik sustiprina. Tai gali reikšti, kad jūsų
gyvenime vis labiau pradeda dominuoti atsargumo priemonės, kurias
jūs turite taikyti, norėdami išvengti tokių situacijų. Jūs
dažniausiai suprantate, kad tikrų pavojų nėra ir netgi galite
kvailai jaustis dėl savo fobijos, bet vis tiek jų kontroliuoti
nebegalite.
… jūs taip pat galite jausti
depresiją
Nerimas ir panika yra dažnai lydimi depresijos
pojūčių, kada jūs jaučiatės liūdni, prarandate apetitą bei matote
niūrią ir beviltišką ateitį.
Kokia įmanoma pagalba?
Jūs galite išmokti atpalaiduojančių technikų
grupiniuose užsiėmimuose arba būti apmokinti profesionalo, ar patys
išmokti, vadovaudamiesi knygomis, audio bei video medžiaga
(žiūrėkite mūsų pagrindinį
informacinį lapelį anglų kalba) . Reguliari
praktika jums padės lengvai šiuos pratimus atlikti kriziniais
momentais. Taip pat gali padėti savipagalbai skirtos knygos
ir video, pagrįstos kognityvine terapija.
Perkalbėkite
tai:
Jūs gal nenorite kalbėti su savo šeimos
nariais apie savo fobiją ar nerimo jausmus, bet tai gali
padėti. Pabandykite pakalbėti su draugu ar giminaičiu,
kuriais jūs pasitikite ir kurie yra geri klausytojai. Gali
būti, kad jie patys yra turėję tokių pačių problemų, o gal žino,
kas jas turi.
Savipagalbos
grupės:
Kalbantis su žmonėmis, turinčiais panašių
problemų, gali būti paprasčiau, nes jie supras jūsų
išgyvenimus. Jie gali patarti pagalbos būdus.
Šios grupės gali koncentruotis nerimu ar fobijomis, arba
kitomis problemomis, pavyzdžiui, moterų grupės, tėvų grupės, kurie
palaidojo savo vaikus, atlaikiusių įžeidinėjimus grupės.
Psichoterapija
Tai yra daugiau intensyvus kalbėjimo gydymo
būdas, kuris gali jums padėti suprasti ir kontroliuoti jūsų
nerimus. Gydymas gali būti atliekamas grupėse arba
individualiai. Užsiėmimai dažniausiai vyksta kartą per
savaitę ir trunka keletą savaičių ar mėnesių.
Medikamentai
- Trankvilizatoriai (psichotropiniai
vaistai)
Tai yra benzodiazepino tipo vaistai -
benzodiazepinai yra raminantys medikamentai (kaip dauguma tablečių
miegui). Jie yra labai efektyvūs, bet yra priprantimas, net
panaudojus tik keturias savaites. Juos reikėtų vartoti
ne ilgaiu kaip 2 savaites.
Jie gerai gydo nerimą. Tačiau, jie
pradeda veikti tik praėjus 2-4 savaitėms nuo vartojimo pradžios ir
kai kurie gali sukelti šleikštulį, mieguistumą, galvos svaigimą,
burnos gleivinės džiūvimą ir vidurių užkietėjimą.
Daugiau informacijos apie
antidepresantus rasite čia.
Dažniausiai jie yra vartojami kraujospūdžiui
gydyti, bet jų mažos dozės gali būti naudojamos nerimo sukeltam
fiziniam drebuliui kontroliuoti.
Savipagalbos organizacijos
Anxiety UK
Ši labdaringa organizacija buvo įkurta prieš
30 metų asmens, kuris kentėjo nuo agorafobijos ir yra skirta tiems,
kas turi nerimo sutrikimų. Pagalbos telefono numeris: 08444 775
774
British Association for
Behavioural and Cognitive Psychotherapies
(BABCP)
Britanijos Kognityvinės ir Elgesio Terapijos
Sąjunga turi Jungtinės Karalystės akredituotų terapeutų
registrą.
No Panic
Ši organizacija teikia paramą kenčiantiems nuo
panikos priepuolių, fobijų, obsesinio kompulsinio sutrikimo, bendro
nerimo sutrikimo ir trankvilizatorių pripratimo simptomų.
Tolimesniam skaitymui
Overcoming worry: A self-help guide
using cognitive behavioural techniques. Autoriai: Kevin Meares
ir Mark Freeston. Išleido: Constable & Robinson, Londonas,
2008.
Overcoming anxiety: a five Areas
Approach. Autorius: Chris Williams. Išleido: Hodder Arnold,
Londonas, 2003.
Stories and analogies in Cognitive
Behaviour Therapy. Autorius: Paul Blenkiron. Išleido:
WileyBlackwell, 2010.
Anxiety: Your questions answered.
Autorius: Trevor Turner. Išleido: Churchill Livingstone, 2003.
Nemokami internetiniai Kognityvinės ir Elgesio
Terapijos šaltiniai
Šis nemokamas internetinis gyvenimo įgūdžių
kursas yra skirtas žmonėms, apimties sielvarto ir jų
slaugytojams. Šis kursas padeda suvokti kodėl jūs taip
jaučiatės ir padeda pakeisti jūsų mąstymą, veiklą, miegą ir
santykius.
Tiktai jūsų šeimos gydytojas Anglijoje ir
Velse gali paskirti nemokamą naudojimąsi šiuo
tinklalapiu.
Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv.
Andriaus psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono
labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka.
© Rugpjūtis 2012. Karališkoji
Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas,
atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol
Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra
gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas
iš Head of
Publications norint reprodukuoti šį
informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos
informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama
turėti tiesiogią nuorodą.
Charity registration number in England and Wales 228636 and in
Scotland (SC038369)
Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus.
Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ
kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.
Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk
Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.
Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.
Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):
Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):