Bipolinis afektinis sutrikimas (maniakinė depresija): esminiai faktai

Atsakomybės apribojimas

Prieš skaitodami, perskaitykite mūsų atsakomybės atsisakymą.

Bipolar disorder: key facts

Kas yra bipolinis afektinis sutrikimas?

Tai tokia būklė, kada jūs jaučiate smarkius nuotaikos svyravimus.  Jie dažniausiai tęsiasi keletą savaičių ar mėnesių ir gali būti:

  • prasta nuotaika, stipri depresija ir beviltiškumas;
  • dideli ar afektiniai nepastovūs džiaugsmo pojūčiai, per didelis aktyvumas ir slopinimų  praradimas;
  • mišri būsena, tokia kaip depresinė nuotaika su nerimastingumu ir per didelis maniakinio epizodo veikimas.

Kas sukelia bipolinį afektinį sutrikimą?

  • Tikėtina, kad tai paveldima, taigi genai čia yra svarbūs.
  • Gali būti smegenų sistemų, kurios kontroliuoja nuotaiką, fizinės problemos ir bipolinis afektinis sutrikimas gali būti kontroliuojamas medikamentais.
  • Stresas gali sukelti nuotaikos svyravimus.

Bipolinio afekto sutrikimo tipai

  • I tipo BS (Bipolar I )

Šiam tipui priklauso, kada yra buvęs mažiausiai nors vienas stiprus ar maniakinis epizodas, kuris tęsėsi ilgiau nei savaitę.  Jūs galite turėti tik maniakinius epizodus, nors dauguma žmonių taip pat turės depresijos periodus.

  • II tipo BS (Bipolar II )

Jūs priklausysite šiam tipui jeigu esate patyrę daugiau nei vieną ūmios depresijos epizodą, o lengvi maniakiniai epizodai bus lengvi (vadinama “hipomanija”).

  • Greitas ciklas

Jūs turėjote daugiau nei keturis nuotaikos svyravimus 12 mėnesių laikotarpyje.  Tai pasireiškia 1 iš 10 žmonių su bipoliniu sutrikimu.

  • Ciklotomija (Cyclothymia)

Nuotaikos svyravimai nėra tokie blogi, bet jie dažnai tęsiasi ilgiau.

Pojūčiai, esant bipoliniam sutrikimui

Depresija

  • Liūdesio jausmai, kurie nepraeina;
  • susijaudinimas ir nerimastingumas;
  • pasitikėjimo savimi praradimas;
  • jaučiamasi nenaudingu, neadekvačiu ir beviltišku;
  • mintys apie savižudybę;
  • nesugebama pozityviai ir optimistiškai mąstyti;
  • negali priimti netgi paprasčiausių sprendimų;
  • nesugebama koncentruotis, intereso praradimas;
  • nenori valgyti, krenta svoris;
  • miego sutrikimai;
  • seksualinių santykių atsisakymas;
  • vengimas kitų žmonių.

Manija

  • Labai laimingi ir susijaudinę;
  • jaučiasi daugiau svarbūs nei įprastai;
  • pilni naujų ir labai įdomių idėjų; greitai pereina nuo vienos idėjos prie kitos;
  • pilni energijos;
  • nemiga;
  • padidintas susidomėjimas lytiniu gyvenimu;
  • nerealistiškų planų kūrimas;
  • hiperaktyvumas, greita kalba;
  • pyktis ant kitų žmonių, kurie nepritaria jų nuotaikoms ir idėjoms;
  • peapgalvotas pinigų leidimas.

Psichotiniai simptomai

Jeigu nuotaikos kaita pasidaro labai stipri, jūs galite turėti “psichotinius simptomus”:

  • Esant depresinėje nuotaikoje, jūs galite jausti, kad esate išskirtinai kalti ir esate blogiausi nei bet kurie kiti žmonės ar net neegzistuojate. 
  • Būnant maniakinės nuotaikos, jūs galite jausti, kad turite svarbią misiją arba turite ypatingas galias ir sugebėjimus.
  • Jūs taip pat galite patirti haliucinacijas, kada jūs girdite, užuodžiate, jaučiate arba matote ko nėra realybėje.

Ar gydymas gali padėti?

Yra trys nuotaikos stabilizatorių grupės.  Gali praeiti keli mėnesiai kol jie pradės tinkamai veikti. 

  • Litis (Lithium ): Šis preparatas yra naudojamas gydyti tiek maniakinius, tiek depresinius epizodus.  Jo didelė dozė gali būti žalinga, todėl yra reikalingi pastovūs kraujo tyrimai.  Nepageidaujamiems poveikiams priklauso troškulio jausmas, gausus šlapinamasis ir svorio priaugimas.
  • Antikonvulsantai (Anticonvulsants ): Šie medikamentai dažniausiai naudojami epilepsijai gydyti.  Jiems priklauso natrio valproatas (sodium valproate), lamotriginas (Lamotrigine) ir karbamezapinas (Carbamazepine).
  • Atipiniai antipsichotikai: Šie medikamentai yra dažniausiai naudojami šizofrenijai gydyti ir tokie vaistai yra Olanzapine, Quetiapine ir Risperidone.

Psichologiniai gydymo būdai

Jie gali būti ypač naudingi tarp manijos ir depresijos periodų. Jiems priklauso:

  • psichoedukacija (psichikos sveikatos švietimas) – daugiau sužinoma apie bipolinį afektinį sutrikimą;
  • nuotaikos stebėjimas – naudojamas jums padėti, esant nuotaikų kaitai;
  • nuotaikos strategijos – naudojamos padėti jums sustabdyti jūsų nuotaikos kaitą į pilnai išvystytą maniakinį arba depresinį epizodą;
  • sukuriant padedančius susidoroti bendrus įgūdžius;
  • kognityvinė ir elgesio terapija depresijai (Cognitive Behavioural Therapy).

Gydant nuotaikos kaitą

Vartojant bet kurį nuotaikos stabilizatorių jums taip pat reikės:

  • Depresinė kaita: selektyvinių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI).  Vaisto poveikio galima pradžia nuo 2 iki 6 savaičių ir gydymo kursas dar mažiausiai 8 savaites depresijai pagerėjus, po to laipsniškai mažinant dozę.
  • Maniakinė kaita: antipsichotinių vaistų.

Savipagalba

  • Atpažinkite ženklus kada jūsų nuotaikos svyravimai pradeda būti nekontroliuojami, kad jūs galėtumėte gauti ankstyvą pagalbą.
  • Sužinokite kiek galite daugiau apie bipolinį afektinį sutrikimą.
  • Venkite ypač stresinių situacijų.
  • Turėkite mažiausiai vieną asmenį, kuriuo jūs galite pasikliauti ir pasitikėti.  Kada jūs jaučiatės gerai, įsitikinkite, kad jie supranta apie bipolinį afektinį sutrikimą.
  • Subalansuokite savo gyvenimą, darbą, laisvalaikį ir šeimyninius santykius.
  • Mankštinkitės apie 20 minučių tris kartus savaitėje, nes tai padeda pagerinti nuotaiką.
  • Darykite tai ką mėgstate ir kas teikia prasmę jūsų gyvenimui.
  • Nenutraukite staiga vaistų vartojimo.  Tai gali sukelti kitą nuotaikos svyravimą.
  • Jums vertėtų parašyti “pirminius paskyrimus” su savo gydytoju ir šeimos nariais, nurodant kaip jūs norėtumėte būti gydomas, jeigu jūs vėl pasijusite blogai.

Pagalba kitiems

  • Gali būti sunku žinoti ką pasakyti, kai kas nors yra apimtas depresijos.  Jie viską mato negatyvioje šviesoje ir gali nesugebėti pasakyti ko jie iš jūsų nori.  Klausykite ir stenkitės būti kantrūs, bei supratingi.
  • Manijos metu asmuo atrodys esąs laimingas, energingas ir draugiškas.  Tačiau susijaudinimas nuo kiekvienos socialinės situacijos pakels jų nuotaiką dar daugiau.  Pabandykite atriboti juos nuo pasilinksminimo vakarėlių ar karštų diskusijų ir pabandykite juos įkalbėti gauti pagalbą.
  • Tarp nuotaikų svyravimų patys pabandykite daugiau sužinoti apie bipolinį afektinį sutrikimą.  Eikite kartu su jais į  gydytojų konsultacijas, jiems neprieštaraujant.  Pasirūpinkite, kad patys turėtumėte vietą ir laiką atsigauti.

Pagalbos grupės ir globėjiškos organizacijos

Bipolar UK

Ši organizacija teikia paramą, informaciją ir pataria žmonėms, kurie turi bipolinį sutrikimą bei jų draugams ir globėjams. Telefono numeris: 020 7931 6480. Elektroninio pašto adresas: mdf@mdf.org.uk

Bipolar Scotland

Ši organizacija teikia informaciją, paramą ir pataria žmonėms su bipoliniu sutrikimu ir visiems kas jais rūpinasi.  Ji taip pat propaguoja savipagalbą visoje Škotijoje ir informuoja bei teikia žinias apie ligą ir pačią organizaciją. Telefono numeris: 0141 560 2050

Depression Alliance (Depresijos Sąjunga)

Ši sąjunga teikia informaciją, paramą ir supratimą žmonėms, kurie kenčia nuo depresijos.  Taip pat gali kreiptis šeimos nariai, kurie nori jiems padėti.  Sąjunga organizuoja savipagalbos grupes, skleidžia informaciją ir skatina žinojimą apie depresiją.Telefono numeris: 0845 123 23 20;

Elektroninio pašto adresas: information@depressionalliance.org

Journeys – towards recovery from depression(Kelionės – link pasveikimo nuo depresijos)

Tai Velso organizacija, kuri rūpinasi depresijos paveiktais žmonėmis.

Telefono numeris: 029 2069 2891; Elektroninio pašto adresas: info@journeysonline.org.uk  

Samaritans

Ši organizacija teikia konfidencialią ir bešališką paramą visą parą telefonu ir elektroniniu paštu kiekvienam, kas jaučiasi susijaudinęs, liūdnas ar turi minčių apie savižudybę.Telefono numeris Jungtinėje Karalystėje: 116 123; Telefono numeris Airijos Respublikoje: 1850 60 90 90;

Elektroninio pašto adresas: jo@samaritans.org

Tolimesniam skaitymui:

Original translation by: Mr Vidas Zelenius Cooling. Revised by: Dr Lina Sakalauskaitė

 

Read more to receive further information regarding a career in psychiatry