Depresija: esminiai faktai

Depresija yra labai dažnas reiškinys.  Kas penktas žmogus kai kuriuo tai savo gyvenimo laikotarpiu būna depresinės nuotaikos.  Mes visi išgyvename negatyvias emocijas.  Kada tokie jausmai užtrunka ilgai ir būna labai stiprūs, jie neigiamai veikia kasdieninį gyvenimą, tuomet žmonės ir kenčia nuo depresijos.

Kodėl žmonės patiria depresiją?

Kartais depresijos priežastys būna aiškios, kartais ne.  Dažniausiai būna keletas priežasčių ir kiekvienam žmoguijos būna skirtingos.  Priežastis gali būti akivaizdi, pvz.: partnerystės suirimas, artimo žmogaus netektis, netgi vaiko gimimas, bet dažnai nepavyksta išsiaiškinti priežasties.  Bet kuriuo atveju panašūs išgyvenimai gali sukelti neigiamas emocijas, kurios gali tapti tokios skausmingos, kad žmogui yra būtina pagalba.

Kaip žmogus jaučiasi būdamas depresinės nuotaikos?

Depresijos pojūčiai dažnai būna gilesni, ilgiau trunkantys, daugiau nemalonūs, negu trumpalaikiai liūdnos nuotaikos epizodai, kuriuos laikas nuo laiko išgyvena dauguma žmonių. 

• Būdingi simptomai:
• nusivylimas gyvenimu,
• apsunkintas sprendimų priėmimas,
• nesugebėjimas susidoroti su įprastiniais rūpesčiais, kurie anksčiau nebekeldavo didelių problemų,
• išsekimo jutimas,
• neramumas ir susijaudinimas,
• apetito stoka ir svorio kritimas,
• apsunkintas užmigimas.

Kaip įvertinti savo depresines nuotaikas?

Dažnai žmonės nesupranta, kad jie turi negalavimų, todėl, kad depresija vystosi palaipsniui.  Tokie žmonės gali stengtis iš paskutiniųjų susitvarkyti su depresinėmis nuotaikomis, didindami savo užimtumą, bet tai gali privesti prie dar didesnio streso ir išsekimo.  Po to pasireiškia fiziniai skausmai, vargina pastovūs galvos skausmai, prasideda nemiga.  Kartais šie fiziniai simptomai gali būti pirmieji depresijos ženklai. 

Kokią pagalbą galima gauti?

Yra prieinami du gydymo būdai: šnekamosios terapijos (psichoterapija) ir vaistai.  Jūsų daktaras gali paskirti abu šiuos gydymo būdus.

Kas yra šnekamosios terapijos?

Yra keletas skirtingų šnekamosios terapijos tipų

• Viena iš šnekamosios terapijos formų yra psichologinis konsultavimas (Counselling).  Ši terapija suteikia galimybę jums objektyviai kalbėtis apie savo išgyvenimus su profesionaliu asmeniu.  Savo klinikoje jūsų šeimos gydytojas gali turėti tokį konsultantą, su kuriuo jūs galėsite bendrauti.
• Kognityvinė ir elgesio terapija (Cognitive Behavioural Therapy) padeda žmonėms įveikti neigiamas mintis, kurios kartais gali būti depresijos priežastimi.
• Psichoanalizė ir dinaminė psichoterapijos (Interpersonal and Dynamic Therapies) gali būti naudingos jeigu jūs turite sunkumų bendraujant su kitais žmonėmis.  Šeimos santykių konsultantas gali būti naudingas jeigu jūsų depresijos šaltinis yra prasti santykiai su jūsų partneriu.
• Jeigu jūs turite problemų slaugant sergantį šeimos narį ar depresinė būsena yra susijusi su jūsų paties sveikata, tokiu atveju reikalingą paramą galite gauti iš savipagalbos grupės (Self-support Group).

Ar yra kokie nors šnekamūjų terapijų trūkumai?

Šnekamosios terapijos dažniausiai yra labai saugios, bet jos gali turėti šalutinių efektų.  Kalbėjimas apie problemas gali sugrąžinti iš praeities nemalonius prisiminimus, kurie gali pabloginti jūsų nuotaiką arba sukelti sielvartą.  Kai kuriems žonėms šios terapijos pakeičia jų požiūrį ir santykį su draugais bei šeimos nariais.  Tai aplamai gali pakeisti jūsų bendravimo būdą su kitais.  Yra labai svarbu, kad jūs pasitikėtumėte konsultantu ir jis/ji turėtų atitinkamą išsilavinimą.

Kokie vaistai gali padėti?

• Ūmios ir ilgalaikės depresijos gydomos antidepresiniais vaistais.  Jie gali sumažinti jūsų neramumo būseną bei padėti jums geriau susitvarkyti su kasdieniniais rūpesčiais, kad vėl pradėtumėte mėgautis gyvenimu.  Yra svarbu žinoti, kad jūs vaisto poveikio nepajusite iš karto.  Žmonės dažniausiai pajaučia jų nuotaikos pagerėjimą po dviejų-trijų savaičių.
• Galima naudoti jonažolę (St John’s Wort) kaip alternatyvą tabletėms, kurią galima nusipirkti vaistinėse.  Jonažolė gydo lengvo ir vidutinio laipsnio depresiją.  Atrodo, kad ji gydo panašiai kaip kai kurie antidepresantai.  Kai kurie žmonės mano, kad jonažolė turi mažesnį šalutinį poveikį, negu vaistai.  Prieš pradedant vartoti jonažolės preparatus, jūs privalote apie tai informuoti savo gydytoją.
  

Kokie yra antidepresinių vaistų trūkumai?

Kaip ir visi vaistai, antidepresiniai vaistai turi kai kuriuos šalutinius poveikius.  Jie dažniausiai yra silpno ir gydymo eigoje silpnėjančio poveikio.  Naujesni antidepresiniai vaistai (vadinami selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitoriais SSRI (selective serotonin reuptake inhibitors))  gali sukelti lengvą pykinimą arba gali trumpam padidinti neramumo pojūtį.  Ankstyvesni antidepresiniai vaistai gali sukelti burnos džiūvimo pojūtį bei vidurių užkietėjimą.  Jeigu šalutiniai požymiai nėra labia išreikšti, jūsų gydytojas patars jums tęsti vartoti šiuos vaistus.

Jeigu jūs staigiai nutrauksite antidepresinių vaistų naudojimą, gali pasireikšti priklausomybės tiems vaistams poveikis.  Tai gali pasireikšti nerimu, viduriavimu, naktiniais košmarais sapnuose.  Viso to galima išvengti palaipsniui mažinant vaistų dozę prieš nutraukiant vaistų vartojimą.

Kas man geriau tiktų – šnekamosios terapijos ar tabletės?

Viskas priklauso depresijos atsiradimo priežasčių, jos sunkumo ir trukmės.  Apskritai paėmus, pasitvirtino, kad lengvo ir vidutinio laipsnio depresijos efektyviai gydomos šnekamosios terapijos formomisyra efektyvios gydyti lengvo ir vidutinio laipsnio depresijas.  Manoma, kad lengvą depresijos forma vaistais gydyti nebūtina.  Jeigu jūsų depresija yra sunki, jums greičiausiai yra reikalingi antidepresiniai vaistai, kuriuos reikėtų vartoti 7-9 mėnesius.

Kas gali atsitikti, jeigu aš nesigydysiu?

Keturi penktadaliai žmonių, kurie serga depresija, pasijunta geriau be profesionalios pagalbos, bet tai gali užtrukti nuo keturių iki šešerių mėnesių arba ilgiau.  Likusiai daliai žmonių (1/5) depresija gali tęstis virš 2 metų ir kai kurie iš jų baigs gyvenimą savižudybe.

Kaip aš galiu sau padėti?

• Sau galima padėti pasidalinus su artimu žmogumi savo išgyvenimais.  Sielai padeda skausmingų išgyvenimų pasakojimas, jų permąstymas ir įvertinimas pakartotinai juos apgalvojus keletą kartų.
• Pasivaikščiojimai, sportas – tai yra kiti strategijos variantai.  Tai padės palaikyti fizinę formą, bei gali pagerinti miegą.  Taip pat galite dirbti įvairius namų ruošos darbus, kurie padės pamiršti mintis, kurios verčia jus depresuoti.
• Valgykite sveiką ir pilnavertį maistą netgi tais atvejais, kada jums nesinorės.  Nevartokite alkoholinių gėrimų.  Nedidelės alkoholio dozės pradžioje tonizuoja, pagerina nuotaiką, bet su laiku tik blogina depresinę būklę.
• Nepradėkite nerimauti jeigu negalite miegoti, bet bandykite atsipalaiduoti lovoje skaitant ką nors, žiūrint televizorių arba klausantis radio.
• Jeigu žinote savo depresijos priežastį, gali būti naudinga užrašyti tas problemas ant popieriaus lapo ir po to apgalvoti būdus, kurie galėtų pagelbėti susidoroti su neigiama situacija.  Išsirinkite geriausius būdus ir patikrinkite ar jie veikia.
• Taip pat nepraraskite vilties.  Prisiminkite, depresija yra labai dažnas reiškinys ir jūs susidorosite su ja, ir galbūt tapsite stipresni bei galėsite daug geriau susitvarkyti su panašiomis situacijomis negu prieš tai.

Kaip aš galiu padėti kitiems žmonėms kurie serga depresija?

• Išklausykite juos, bet stenkitės jų neteisti.  Neduokite patarimų jeigu jie jų neprašo, bet padėkite tokiam žmogui rasti išeitį iš situacijos jeigu galite įžvelgti problemą kuri sukėlė depresiją.
• Praleiskite laiką su depresiniais žmonėmis, išklausykite jų problemas dar ir dar kartą, bei skatinkite juos aktyviai kasdieniniai veiklai
• Jeigu pastebėjote, kad jų savijauta blogėja, patarkite jiems kreiptis pas gydytoją ir sutikti naudoti paskirtą gydymą bei jo laikytis.

Kitos organizacijos, kurios gali jums padėti:

Pogimdyminės Depresijos Asociacija (Association for Postnatal Depression) teikia paramą mamoms, kurios kenčia nuo pogimdyminės ligos.  Ši organizacija egzistuoja tam, kad padidintų visuomenės žinojimą apie šią ligą ir remia šios ligos priežasčių ir ligos prigimties mokslinius tyrinėjimus. Pagalbos telefonas: 020 7386 0868 (skambinti šiomis valandomis 10.00 – 14.00 pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir 10.00 – 17.00 antradieniais, ketvirtadieniais). 

Aware – ši organizacija padeda nugalėti depresiją.  Ji teikia informaciją ir paramą depresijos paveiktiems žmonėms Airijos Respublikoje ir Šiaurinėje Airijoje. Pagalbos telefonas: 00 353 1890 303 302; tel.: 00 353 1 661 7211. 

Depresijos Sąjunga (Depression Alliance).  Kenčiantys nuo depresijos žmonės gali gauti informaciją, paramą ir supratimą.  Taip pat gali kreiptis šeimos nariai, kurie nori jiems padėti.  Sąjunga organizuoja savipagalbos grupes, skleidžia informaciją ir skatina žinojimą apie depresiją.

Tel.: 0845 123 23 20; elektroninio pašto adresas: information@depressionalliance.org 

Depresija JK (Depression UK): ši organizacija anksčiau vadinosi Anoniminė Depresuojančių Žmonių Draugija (the Fellowship of Depressives Anonymous).  Tai yra nacionalinė bendra paramos grupė kenčiantiems nuo depresijos žmonėms.Elektroninis paštas: info@depressionuk.org

Maniakinės Depresijos Organizacija (MDF The Bipolar Organization  Ši pacientų valdoma labdaros organizacija dirba tam, kad aniakinės depresijos paveikti žmonės galėtų tvarkyti savo gyvenimą. Tel.: 08456 340 540; elektroninis paštas: mdf@mdf.org.uk

Priešmenstruacinio Sindromo Nacionalinė Asociacija (National Association for Premenstrual Syndrome).. Tai medicininė labdaros organizacija, kuri teikia informaciją, patarimą ir pagalbą priešmenstruacinio sindromo paveiktoms moterims, bei jų partneriams ir šeimoms.

Tel./Faksas: 0870 777 2178. 

Relate. Tai didžiausia ir labiausiai patyrusi sprendžiant partnerystės santykius organizacija. Tel.: 0300 100 1234; elektroninis paštas: enquiries@relate.org.uk

Tai nacionalinė organizacija, kuri siūlo paramą esantiems kančioje ir turintiems minčių apie savižudybę ar beviltiškumo jausmą ir nori su kuo nors pasikalbėti.  Jūs galite rasti vietinės organizacijos telefono numerį telefonų knygoje. Pagalbos telefonas: 116 123; Airijoje: 1850 60 90 90; elektroninis paštas: jo@samaritans.org   

Tai nacionalinis pagalbos telefonas, veikiantis nedarbo valandomis.  Juo gali naudotis psichinės sveikatos problemomis paveikti žmonės ir gauti dvasinę paramą ir informaciją. 

Tel.: 0845 767 8000.  Šis telefonas veikia nuo 18.00 iki 23.00 valandos kiekvieną metų dieną. 

Young Minds  Ši nacionalinė labdaros organizacija yra įsipareigojusi pagerinti visų vaikų ir jaunesnių negu 25 metų žmonių psichinę sveikatą.Tel.: 020 7336 8445.

• Detalesnei informacijai žiūrėkite mūsų pagrindinį informacinį lapelį anglų kalba.. 
• Original translation by: Mr Vidas Zelenius Cooling. Revised by: Dr Lina Sakalauskaitė