Potrauminis streso sutrikimas: esminiai faktai

Kiekvienas iš mūsų galime išgyventi netikėtą trauminį įvykį, kuris yra neįveikiamas, gąsdinantis, keliantis gyvybei pavojų (jums ar kitiems) ir virš mūsų kontrolės ribų.  Tai gali būti:

• sužinojus rimtos ligos diagnozę,
• patiriant (ar matant) rimtą avariją,
• netikėta trauma ar kažkieno tai smurtinė mirtis,
• būti paimtam įkaitu,
• būnant karo kaliniu.

Daugeliui žmonių tokie įvykiai sukelia sielvartą ir jo simptomai gali tęstis iki 6 savaičių.  Daugelis žmonių įveikia juos be jokios pagalbos, bet 1 iš 3 žmonių išgyvena šiuos simptomus daugelį mėnesių ar metų.  Tai jau yra potrauminis streso sutrikimas.

Mažiau dramatiškos, bet ilgiau besitęsiančios traumos gali sukelti panašią įtaką.  Tam priklauso besitęsiantis psichologinis spaudimas ar seksualinė prievarta namuose, nepagarbus elgesys kalėjimuose ir kankinimas.    

Kada prasideda potrauminis stresas?

Dažniausiai simptomai pasireiškia 6 mėnesių laikotarpyje, bet kartais gali pasireikšti ir praėjus kelioms savaitėms po traumos.

Jutimai, esant potrauminio streso sutrikimui

Po trauminio įvykio jūs galite jaustis ištiktas nelaimės, prislėgtos nuotaikos, neramūs, jaustis kalti ir būti pikti.  Potrauminio streso sutrikimo metu jūs taip pat galite:

• būti kamuojamas praeities įvykių ir sapnuoti košmarus: jūs vėl ir vėl pergyvenate įvykį savo mintyse;
• nustoti galvoti apie tai, kas įvyko, tačiau jausitės prislėgti, stengdamiesi būti visą laiką užimti ir stengiatės išvengti bet ko, ar sutikti ką nors, kas galėtų priminti jums apie įvykį;
• būti “budėjimo” būsenoje: jūs visą laiką esate budrus, negalite atsipalaiduoti, jaučiate nerimą ir kamuoja nemiga;
• turėti fizinius simptomus, tokius kaip ilgalaikius ar trumpalaikius skausmus, viduriavimą, nereguliarų širdies plakimą, galvos skausmus, panikos ir baimės jausmus, depresiją;
• pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar naudoti narkotikus (įskaitant nuskausminančius vaistus).

Kodėl atsiranda potrauminis streso sutrikimas?

Yra galimos kelios priežastys:

Psichologinės

• Aiškūs atmintini įvykiai po šoko gali padėti suprasti, kas atsitiko ir pagelbėti jums visa tai pergyventi.
• Prisiminimai priverčia jus galvoti apie tai, kas atsitiko.  Jūs galite nuspręsti, kaip elgtis kitą kartą, jeigu tai vėl pasikartotų.
• Vengimas ir būnant priblokštam padeda jums nesijausti pavargusiam ir nesielvartauti, prisimenant traumą.  Tai padeda sumažinti prisiminimų skaičių iki suvaldomo lygmens.
• Pastoviai “budėti” reiškia, kad jūs galite greitai veikti jeigu atsitiks kita kritinė situacija.  Tai gali jums suteikti reikiamų jėgų išgyvenamumui.

Fiziologinės

• Ryškūs prisiminimai to, kas įvyko, palaiko jūsų aukštą adrenalino kiekį.  Jūs jausitės įsitempę, susierzinę ir nesugebėsite atsipalaiduoti ar gerai miegoti.
• Hipokampas yra smegenų dalis, kuri apdoroja atsiminimus.  Potrauminio streso sutrikimo atveju dideli kiekiai streso hormonų (kaip adrenalinas) gali sustabdyti šios smegenų dalies įvykio apdorojimą, sukeliant pastovius prisiminimus apie pergyventą įvykį ir sapnuojant košmariškus sapnus.

Potrauminio streso sutrikimo įveikimas

Pabandykite sugrįžti prie savo kasdieninio gyvenimo.  Pasikalbėkite apie tai kas jums atsitiko su tuo žmogum, kuriuo jūs pasitikite ir pabandykite atpalaiduojančius pratimus.  Reguliariai valgykite, mankštinkitės ir praleiskite laiką su šeima ir draugais.  Pabandykite vėl aplankyti trauminio įvykio vietą.  Atsargiai vairuokite, nes yra didesnė tikimybė jums sukelti avariją, būnant tokioje būsenoje.  Pasikalbėkite su savo gydytoju ir nepraraskite vilčių.

Nesmerkite savęs ir nesitikėkite per daug iš savęs.  Potrauminio streso sutrikimo simptomai nėra silpnumo ženklas.  Jie yra normalių žmonių normali reakcija į gąsdinančius pergyvenimus.  Nevenkite kitų žmonių, nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir daug nerūkykite, nepraleiskite miego ir maisto.

Kas padeda?

Psichoterapija

Prisimenant įvykį, dar kartą jį išgyvenant ir jį suprasminant, jūsų protas gali atlikti savo normalias funkcijas, kad praeities įvykis nevargintų jūsų prisiminimais.  Taip jūs galėsite užsiimti kitais darbais.

Kognityvinė ir elgesio terapija – KET (Cognitive Behavioural Therapy – CBT)

Ši terapija padeda jums kitaip galvoti apie jūsų prisiminimus.  Jie pradeda mažiau jus varginti ir įmanoma susitvarkyti.  Šios terapijos metu yra dažnai naudojama relaksacija, kuri jums padės toleruoti trauminių įvykių prisiminų sukeltą diskomfortą.

Akių judesių desensitizacija ir perprogramavimas – AJDP (Eye Movement Desensitisation & Reprocessing – EMDR)

Šios terapijos metu yra naudojami akių judesiai, kurie padeda smegenims perdirbti nemalonius prisiminimus ir suteikti prasmę trauminiam išgyvenimui.

Kalbėjimas su žmonių grupe, kurie pergyveno tokius pačius ar panašius trauminius įvykius.

Grupinė terapija gali padėti jums nesijausti vienišiems ar izoliuotiems.

Vaistai

Antidepresinės tabletės padės palengvinti potrauminio streso simptomus bei atpalaiduos prislėgtą nuotaiką.  Jeigu antidepresantai padeda, juos reikėtų naudoti apie 12 mėnesių.  Norint nutraukti, būtina mažinti jų dozę.

Jeigu jūs taip sielvartaujate, kad kamuoja nemiga ar negalite aiškiai mąstyti, jums gali būti reikalingi trankviliantai.  Šiuos vaistus reikėtų vartoti ne ilgiau kaip apie 10 dienų.

Kūno terapijos

Terapijos, tokios kaip fizioterapija ir osteopatija, masažas, akupunktūra, refleksologija, jogos pratimai, meditacija ir Tai Chi terapija gali padėti kontroliuoti jūsų kančią ir sumažinti pastovios įtampos jausmą.

Kas veikia?

Atrodo, kad geriausiai padeda KET, AJDP ir antidepresantai.  Kitų psichoterapijos formų ir psichologinio konsultavimo rezultatai yra daug silpnesni.  Prieš vaistų rekomendavimą traumoms gydyti turėtų būti pasiūlytos orientuotos psichologinės terapijos (KET arba AJDP).

Kaip man žinoti, ar aš susitvarkiau su trauminiu išgyvenimu?

Kai jūs galite:

• galvoti apie trauminį išgyvenimą nejaučiant sielvarto,
• nesijausti pastoviam pavojuje,
• apie tai negalvoti netinkamu metu.

Kuo aš galiu padėti žmogui, turinčiam potrauminio streso sutrikimą?

Priminkite sau, kad tokie žmonės yra irzlūs ir nervingi, nes iš dalies, kai kurie iš jų vis dar gali būti trauminėje situacijoje.  Duokite jiems laiko, kad jums papasakotų apie tai, kas atsitiko.  Klauskite bendrinius klausimus ir jų nepertraukinėkite bei nepasakokite apie savo pačių patirtį.  

Internetiniai šaltiniai:

UK Psychological Trauma Society

Ši draugija remia žinių skleidimo pagerinimą apie trauminius įvykius, jų padarinius žmonėms ir jų bendruomenėms, efektyvų saugos priemonių panaudojimą ir nepageidaujamų trauminio įvykio padarinių gydymo būdus.

PILOTS (JAV Nacionalinio Centro duomenys apie potrauminio streso sutrikimą)

Platina tarptautinią literatūrą apie potrauminio streso sutrikimą.

David Baldwin’s Trauma Pages website (Davido Baldwino tinklalapis apie traumą)

Čia rasite naujausią informaciją apie traumą, įskaitant vedamuosius straipsnius apie ją.

Tolimesniam skaitymui:

“Overcoming Traumatic Stress”. Autoriai: Claudia Herbert ir Ann Westmore. Išleista: Constable & Robinson.

Tai yra savipagalbos knyga paremta kognityvine ir elgesio terapija.  Joje rasite praktinių patarimų ir pratimų, kaip rasti naujus ir efektyvius kelius susidorojant ir įveikiant trauminį stresą.

• Detalesnei informacijai apie potrauminio streso sutrikimą žiūrėkite mūsų pagrindinį informacinį lapelį anglų kalba. 
• Original translation by: Mr Vidas Zelenius Cooling. Revised by: Dr Lina Sakalauskaitė